Étiquette : Daniel M. Berté

Nou an K… K… (Kovid 19… Koronavirus)

— Par Daniel M. Berté —

Kriz ki pli potalan ki pli gran Katastròf

Katastròf ki ka fè tout péyi fè Kòchma

Kòchma ki ka tounen an vré Koko-makak

Koko-makak a résoud pou dékalé Kovid

Kovid 19 moun ka trapé’y paw lé Kontak

Kontak ant moun ek moun lè yo ka fè Kalen

Kalen fo évité menm épi la Kopin

Kopin a fè tjilé si’y lé Kolé-séré

Kolé-séré pa fèt ; Annou wè pou Kisa

→   Lire Plus

Manzè-Madanm

— Par Daniel M. Berté —

Moun a bo di kiw sé:
Malpawlèz, ki alèz kon Blèz siw lafalèz
Milannèz, ki pli fò ki métrès-bétizèz
Madradjèz, ka palé pou mété malalèz
Malfentèz, ka gaté épi liméwo trèz

Moun a bo kriyéw :
Makòkòt, ka mandé zanmi prété tjilòt
Makrèl, ki ka véyé menm zafè an toutrèl
Malpalan, ka pasé de milan a kankan
Masoukwèl, ka karé an lari Akakwèl

Moun a bo méprizéw:
Madrépòl, ka baw sa konsi’y ka vini fòl
Madré, fodré péyé kiw lé ki ou pa lé
Manawa, dontokel nonm jaja madafa
Machapia, ka chayé a tout lè boug lapia

Menm si ou pa:
Madigwa’n, la pawòl pa janmen ka pran pa’n
Majorin, ka fann tèt tout kalté katjopin
Matadò, ki pa pè goumen épi bòbò
Mal-fanm, ki lè’y faché i ka vréyé bon flanm

→   Lire Plus

Matnik an Févriyé 

— Par Daniel M. Berté —

Matnik an Févriyé
Sé mwa kouri vidé
Saint Valentin fété
Mé osi moun tonbé

Listwa Matnik matjé
Paw dé mouvman sérié
Ki fè bon moun kriyé
Ki fè manmay pléré

Févriyé 1900
Djoubakè ba’y douvan
Pou tibren plis lajan
Ek travay mwen méchan

Grèv yo fè an mawchan
Bò lizin lé pisan
Fizi lé gouvènan
Réponn manifestan

Dis mò dan an ma san
Douz blésé anlè kan
Paske lé posédan
Pa té lé ba’y dé fran

→   Lire Plus

Kannaval-Foyal

— Par Daniel M. Berté —

Kannaval-Foyal fénoménal
Tout Matnik ka désann ek osi étranjé
Mi kannaval mondjal

Kannaval-Foyal entégral
Eti tout Pewsonaj ka kouri an vidé
Mi kannaval brital

Kannaval-Foyal enpérial
Travesti épi Rèn an lari pavané
Mi kannaval majistral

Kannaval-Foyal espésial
Lè Mawriaj-biwlesk fèt san misié labé
Mi kannaval bouwjwazial

Kannaval-Foyal triyonfal
Kawolin-zié-loli ni mari’y ka pòté
Mi kannaval vital

→   Lire Plus

Fransantiy litjidé

— Par Daniel M. Berté —

Bououou !!! Anmwééé !!! Nou pèd !!!
An paran-ami-alié tonbé… Sa red…
An lafanmi nou pèd…
Bondjé-Senyè sa red…

Kòn-lanbi vié nouvel kòné
Bonmaten Jédi trant Janvié
Fransantiy jounal-nou ka rété
Fransantiy jounal-nou litjidé

Sa ki ni ? Dans nos communes ? Litjidé !
Annonces classées ? France et monde ? Litjidé !
Martinique pratique ? Interactive ? Litjidé !
Les sms du mois ? Météo ? Litjidé !

Tout le sport ? Journal des courses ? Litjidé !
Vos programmes TNT ? Loisir et culture ? Litjidé !
Avis de remerciement ? Jénès nou ? Litjidé !
FA junior ? Courrier des lecteurs ? Litjidé !

An siklòn krazé-brizé lespérans-nou
An tranmantè soukwé-matjilpaté kò-nou
An volkan pété-déblozé kabèch-nou
An razmaré chayé-ratibwazé kay-nou

Désan-trannsenk djoubakè pa ni travay ankò
An bi matjoukann-nou ka disparèt ankò
Kolé tèt ek zépòl pou sa fè fòs ankò
Ansansanm annou sanblé pou rilévé ankò

Daniel M. Berté 300120

→   Lire Plus

Palé (Espésial dédikas pou sa ki konsèwné)

— Par Daniel M. Berté —
Lé bonmaten dépi’w lévé
Avan tout bèt fini priyé
Apenn solèy ka ouvè zié
Ou ka mété kò’w a palé       

Avan ayen ou za paré
Ou poko onoré Bondié
Ajijéwè koulé kafé
Ou za ka koumansé palé

Toujou parèy ou balansé
San fè kontak ou démaré      
Ou za paré pou fè moun chié
Yen ki palé ou ka palé

Sé konsa tout lasent jouné
Kon an rara ki ka touné
Kon mèl a sisèdswè an palmié
San arété ou ka palé

Mé Bondié-Sényè sa sa yé
Ou sé di an moun yo piayé
An kochonni yo ba’w manjé
Pou’w pé palé otan palé ?

Mé a ki moman ou ké pé
Pou sa fouté tout moun lapé
Titak silans man lé souplé
Pou an moman, rété palé

→   Lire Plus

Bònané an Démilven!

— Par Daniel M. Berté —

Bònané toulong an Démilven…
Bònané lé Lendi pou’w di sa’w anvi di ; Mé apwé pa rigwété ki’w di
Bònané lé Mawdi pou’w di sa’w pa té sa di ; Konsa ou ka’y kontan ki’w rivé di
Bònané lé Mewkwédi pou’w di sa’w pè di ; Mé sav osi ki’w pa oblijé di
Bònané lé Jédi pou’w di sa’w pòkò di ; Siwtou asiré kò’w ki’y lè pou di
Bònané lé Vandwédi pou sa’w pa pé di ; Pis ou sav ki tout bagay pa bon a di
Bònané lé Sanmdi pou sa’w obliyé di ; Sé san dout bagay ou pa té ni a di
Bònané lé Dimanch pou’w fè tou sa ou di ; Mé ou pa oblijé di

Bònané toulong an Démilven…
Bònané an Janvié pou lé jen kon lé vié
Bònané an Févriyé pou lé vié montré-yo lanmitjé
Bònané an Maws pou lanmitjé pli fò ki lé ti-faws
Bònané an Avril pou ti-faws pa anpéché litil
Bònané an Mé pou litil sa lyennen épi labonté
Bònané an Jen pou labonté jouenn épi li bien
Bònané an Juiyé pou li bien mennen lé bon lidé
Bònané an Out pou bon lidé pòté-nou jik an bout
Bònané an Sèptanm pou bout èk bout mété kò-yo ansanm
Bònané an Oktòb pou ansanm nou rété di labwin-di-swè a lòb
Bònané an Novanm pou lòb ritouvé-nou sanblé obò an flanm
Bònané an Désanm pou flanm la Libèté kléré sa ki ni nanm
Bònané ba tout nanm an tout manniè ek toulong ansanm
Bònané toulong an Démilven

Daniel M.

→   Lire Plus

Dènié jou Ti-Tjo (An lomaj ba tout kochon Bazil chayé a Nowel)

— Par Daniel M. Berté —
Révéyaj lézòm a katrèd-maten
Alimaj yonndé chaltouné
Dékolaj o ronm-dlo-koko
Tjo! Tjo! Tjo! Jodi sé dènié jou’w Ti-Tjo !

Alumaj di fouyé-difé
Chofaj dlo-lapli dan gran bak
Egizaj zouti anlè lanmel
Tjo! Tjo! Tjo! Jodi sé dènié jou’w Ti-Tjo !

Ralaj Ti-Tjo di pak-kochon
Frénaj Ti-Tjo dé katre fèw
Djélaj Ti-Tjo a fann an wòch
Tjo! Tjo! Tjo! Jodi sé dènié jou’w Ti-Tjo !

Palantjaj paw kat mal nèg kosto
Atachaj dé pat o kòd-mawo
Imobilizaj anlè létabli
Tjo! Tjo! Tjo! Jodi sé dènié jou’w Ti-Tjo !

Asomaj dun gran kout boutou
Krevaj an majòl dun gran kout kouto
Rékipéraj di san dan an gran kwi
Tjo! Tjo! Tjo! Jodi sé dènié jou’w Ti-Tjo !

→   Lire Plus

Wonm !

— Par Daniel M. Berté —

La léjand di man né
Pou té pansé milé
Mé an nonm vin gouté
An lo moun aprésié… Wélélé !

Ji-kann ki man té yé
Epi man fèwmanté
Distilatè rivè
Man vini sa mwen yé… Wopa !

Yo vann-mwen an détay
Mis rotji o chopin
Atjòlman défann sa
Man kachté dan an lit… Woy !

Man chofé tèt madanm
Fè misié pèd lakat
Fè-yo fè konba-djol
Epi pété bò zié… Wayayay !

→   Lire Plus

An ti lanmen souplé !

Espésial dédikas ba lé kakolè France-Antilles

— Par Daniel M. Berté —
Avan, pou chajé tré
Oben pannié-won plen
Ou té ka di vwazen
An ti lanmen souplé !

Lè motè’w arété
Ou bizwen an balan
Ou ka di an pasan
An ti lanmen souplé !

Lè lé zafè mélé
Ou ka mandé koudmen
Ou ké rimèt dèmen
An ti lanmen souplé !

Paw solidarité
An lanmen lavé lot
Fo rété yonn-a-lot
An ti lanmen souplé !

→   Lire Plus

Kréyol matjé-palé (Espésial dédikas ba Stéphen Jean Holana)

— Par Daniel M. Berté —

(R1) Anlè Sipèw Radio
Nou di sa an Kréyol

Nou palé nou matjé
Pou Pèp Matinitjé
Nou matjé dénonsé
Lé problèm ki pozé (R1)

Nou dénonsé kriyé
Pou pèp YO espwaté
Nou kriyé sipòté
Pou nou té sa endé (R1)

Nou sipòté ralé
Manmay ki YO pijé
Nou ralé nou pousé
Frè ek sè ankayé (R1)

Nou pousé nou djélé
Pou yo pé respèkté
Nou djélé ekzijé
Pou trapé dignité (R1)

→   Lire Plus

Dé pwen nwè

— Par Daniel M. Berté —

Dé pwen nwè lévé wo
Adan siel Mexico
Dé nonm nwé protesté
An fas li mond antié

Dé pwen nwè senbol cho
Akondi sé flanbo
Stati Lalibèté
Pou chimen sa kléré

Dé pwen nwè, mé limiè
Adan ségrégasion
Té ka met Nèg dèyè
Menm si yo té chanpion

Dé pwen nwè protesté
Kont diskriminasion
Neg té ka sipòté
Adan pli gran nasion

Dé pwen nwè pou montré
Ki magré loprésion
Neg ki ni volonté
Sa fè protestasion

→   Lire Plus

Sentespri, patrimwa’n-nou

— Par Daniel M. Berté —

Sentespri sé madjoukann-nou
Avan sété Lanbouk Koulis
Le 12 Jwen 1837
Dékré le gouvènè Mackau
Batizé’y a léta-sivil
Ek di sé komin Sentespri

Prèmié mè ki wouvè lawonn
Sété Pierre-Marie Bonnaud
Diznèf zot mè vini apré
Epi Spiritèn, Spiritain
Yo bati komin Sentespri
Ki man soudnonmé Tjè-li-sid

Si fo palé di Sentespri
An vérité tan ké tro kout
Ek lé jalou ké toujou di
Ki man ka vanté bouyon-mwen
Tjidonk sé pousa man ka di
Vini fè an won Sentespri

Lanati ka trasé zòn-la
Laviè Koulis ek Kakao
Mòn Babé ek Mòn Lavalè
Epi an lo dòt ki zot sav
Ka fè lékren géwografik
Di an komin ki idilik

→   Lire Plus

Artocarpes Altilis

— Par Daniel M. Berté —
Man né bòd lariviè
Eti moun pran kribich
An kalen sak-bwano
Pou yo té sa manjé
Epi frui man ba-yo

Man pousé an savann
La bèf, milé, mouton
Vini paré lapli
Oben paré solèy
An lonbraj man ba-yo

Man viv adan lakou
La ti-anmay bandi
Grenpé jik an tèt-mwen
Oben fè balansin
Pann an branch man ba-yo

Man grandi bòd-lanmè
Pou nouri yich péchè
Ki disparèt Miklon
San janmen ritounen
Epi sa man ba-yo

→   Lire Plus

Man anmen’w…

— Par Daniel M. Berté —

Man anmen’w an lanmè
Ka karésé lé plaj
Oben ka fésé kò’y
An manniè anrajé
An pwent Lakaravel

Man anmen’w an gran bwa
Ka ba nonm loksijèn
Ka nouri zannimo
Ek ba yo sa ki fo
An gran Lamazoni

Man anmen’w an montann
Ki ka karésé siel
Ki kouvè épi nèj
Ek ka fè moun révé
An Kilimandjaro

Man anmen’w an laviè
Ka kouri ka soté
Epi ka koulé dous
Pou sa pòté lézòm
Anlè Misisipi

→   Lire Plus

Touw-dé-yol

— Par Daniel M. Berté —

Touw-dé-yol sé bel jé
Patron ek bwa-drésé
Ka lienné pou gangné
Ek trapé an trofé
An solidarité

Touw-dé-yol sé lévè
Gran bonnè pou alé
Dépaw ou larivé
Pou pé wè lé kouwsié
Maté o dématé

Touw-dé-yol sé sanblé
An boul Matinitjé
Ek an lo étranjé
Pou pé sa anmizé
An tout fratèwnité

Tous-dé-yol sé kriyé
Pou pé sa sipòté
Sé osi dézolé
Lé an vrèl déchiré
Adan ladvèwsité

Touw-dé-yol sé djèwté
Eti moun ka dansé
Epi vréyé monté
Ka brè ek ka manjé
An total libèwté

→   Lire Plus

Asimbonanga

Mofwazaj chanté misié Johnny Clegg

— Par Daniel M. Berté —
Rèfren (x2)
Nou pa wè’y
Nou pa wè Mandela
Koté-a i yé-a
Koté-a YO ka ritjenn-i lajol

O lanmè-a frèt ek siel-a gri
Gadé pa lòtbò zil-a dan bé-a
Nou tout sé dé zil jiktan jou-a ka’y rivé
Eti nou ké travèsé lanmè difé-a Rèfren (x2)

An goélan pran lavol pa lòtbò lanmè-a
Man ka révé ki silans-la fini
Ki moun ki ni mo pou fè tonbé ladistans
Ant wou ek mwen ? Rèfren (x2)

→   Lire Plus

Kiba ka fè kakol

— Par Daniel M. Berté —

Kapitalis ritjen
Pa janmen dijéré
Kastro ek pèp kiben
Lévé épi lité ek fè-YO dégajé

Kolonialis méchan
Eséyé déviré
Kastris ki boug vayan
Fou-YO an bel kalot a la Bé dé Kochon

Kénédy ek Kroutchev
Apré kriz-dé-fizé
Désidé fè an trev
Pou kalmé lé tansion ek ladjè pa pété

→   Lire Plus

A ! Papa !

— Par Daniel M. Berté —
Mantjé tonbé sé bel pa
Si’w pa tonbé papa
Ou tonbé an zo-mwen
Pou té fè-mwen fè pa

A ! Papa !
Fè-mwen fè prèmié pa
Ti-pa apré ti-pa
Lè mwen té tou-piti
Ou asiré lé pa

→   Lire Plus

Lafèt Sentespri

— Par Daniel M. Berté —

Chouvalbwa Mèt Lifou
Chajé a tou lé kou
Chak pati sé an sou
Chééé ! Lajan-mwen pran an kou !

Wé ! Grenndé ka woulé !
Wonz man sèbi ! jouwé!
Woulé ban-mwen Ti-André !
Woy ! lajan-mwen ka bésé !

Ti-chouval o dépa
Twa, ek senk ek twa
Twa, dé ek ankò twa
Twa ki gagn ! man rété ababa!

La wouj ? La nwar ? Saw lé ?
Ladjé boul-a misié !
Lèw an dévenn Mondié !
Lajan-mwen vaporé !

→   Lire Plus

« Lachas Mawon », de Daniel M. Berté

Dé chien a lapo nwè toujou pré o konba
Dé pè zié wouj ek jòn épi dé flanm difé
Dé djèl ka bavé blan ki ni dan kon pwagna
Dé chien ki YO drésé di lanfè yo chapé
An Nèg ki ni asé…

An Nèg ki ka sanfui pou kité lé kout fret
An Nèg ki ka fann kann pou kité lé fè-cho
An Nèg ka bat razié pou kité Kat-pitjèt
An Nèg ka krazé bwa pou kité lé kacho
Dé molos YO ladjé…

Dé molos énèwvé ki pran an lodè Nèg
Dé molos anrajé ki trapé pist an Nèg
Dé molos eksité paré a manjé Nèg
Dé molos ki présé pou kaptiré an Nèg
An Nèg ki ka trasé…

→   Lire Plus

Kann

— Par Daniel M. Berté —

Matnik an tan tala kann té ka dominé
Koupè épi marèz épi mennè-milé
Pou té sa fè richès ba tou lé gro bétjé
Travay o chan ek a lizin, sa pa té jé

Rèfren Kann planté, kann lévé
Kann koupé, kann chayé
Kann mizè kann kolè
Kann malè kann doulè

I té ni kann Diri èpi kann Dikana
Té ni kann Bawryolé épi kann Malavwa
Kann Wozo, kann Sikdòj épi kann Chokola
Gwonèli, ek Kribich, Diven ek Bigtana

Rèfren …

→   Lire Plus

Khokho, “An nonm véritab”(200 K – Ba Joseph René-Corail )

— Par Daniel M. Berté —

Khokho keur-karayib

Ki akroché an kò la konsians kiltirèl


Khokho konbatan san krent

Ki kOJAMé épi kanmarad-li kont kolonializm katastrofik

Khokho keur-koubari

Ki kòlté épi an kalté kolè koré an zékal kòy

 

Khokho kok kalabray konbatif

Ki té ka dékatjé, dékalbiché, dékalé lé kotjen

→   Lire Plus

Solèy Sentespri

(Omaj ba Solange Fitte-Duval ki goumen pou Dwa fanm)

— Par Daniel M. Berté —

Souriw la sérénité, sé ta Tant So nou-a

Solid militant kont sistèm séléra

Santinel ki sové bwet-liwn kont la bann-red

Simèz de konésans anba van lasajes

Sésé solid tala, sé Solanj Fitte-Duval

Souriw la sérénité, sé ta Soso nou-a

Sensè fanm politik, ka sipòté pawti’y

Sendikalis sérié kont sa ka pran séraj

Solèy an kominn-li ki i matjé listwè

Sésé solid tala, sé Solanj Fitte-Duval

→   Lire Plus

Wou Joj ! (An sonjé pou Joj Fitte-Duval)

— Par Daniel M. Berté —
An tan ladérad ek lé brimad
Wou Joj boukliyé, ou té parad-nou

An tan la soumision ek loprésion
Wou Joj révolté, ou té djiyon-nou

An tan lensifizans ek lignorans
Wou Joj pédagog, ou té vayans-nou

An tan lé déni ek lé mépri
Wou Joj kanmarad, ou té zanmi-nou

An tan lé déba ek lé konba
Wou Joj militan, ou té balata-nou

An tan lapè ek la doulè
Wou Joj poèt, ou té bonnè-nou

An tan lawogans ek la sifizans
Wou Joj gid, ou té défans-nou

→   Lire Plus