Catégorie : Poésies

Dézawa de Jéra

— Par Daniel M. Berté —

Jéra an souba Makouba, s’en alla a gran pa anba de l’anbabwa pou fouyé dé Yanm-bwa.

Jéra péta son pié dwa anlè an souch-bwa d’akasia ki té la dépi twa mwa ; Gadsa !

Jéra fi un fopa, kanta, glisa, kogna un balata ek tonba,non pa fasanba, mé anlè son bonda

Jéra, anplis di sa, kant il glisa, se flandja o bra dwa, kaw il atérisa siw sa lanm de koutla

Jéra kriya, anraja, jira ek joura : saprista ! patatsa ! andjètsa ! an palaya-manman sa !

Jéra neg de konba, agripa an branch-bwa ki élas se kasa ek nostrom retonba ankò suw le bonda

Jéra, plèwnicha pa, sèt fwa ne joura pa, mèmpa ne pawla pa, mé asira son pa épi se releva

Jéra réfléchisa : dé so siw le bonda, an flandji o koutla… il pansa : pou jòdla, tou sela sifiza

Jéra s’en dévira, revena siw sé pa, oubliya lé yanm-bwa, lakoz de sé traka… Aaa lala !

Jéra se souvena di an lot gran traka, ki létè ariva, épi dan kel léta, tou sela le lésa

Jéra, kant il ala épi misié Bèwna tjwé le kochon d’Edwa, régréta mil fwa le jour ou il nésa

Jéra rala le kochon, tena dé de sé pat ek l’imobiliza, pandan ke mèt Edwa dona le kout bwa

Jéra pousa un kri, kaw lanimal brenna ek se déplasa, ek le boutou tonba siw sa men ki lacha

Jéra joura Edwa, Edwa joura Jéra ek pandan se tan-la, le kochon sanfuiya ek parta dan lé bwa

→   Lire Plus

Malpalé

— Daniel M. Berté —

Anba-vant silansié
Répitasion sové
Sé lè vant ka gonflé
Ki ni moun ka motjé

Makrélé, milanné
Sé grann aktivité
Pou an lo moun mové
Ki anmen malpalé

Yo toujou sèwtifié
Di sav sa ka pasé
An fon kay-moun séré
Gran kon piti sikré

Toujou ka savanté
Sé yo ka méprizé
Epi ki ka kriyé
Sé lézot ki madré

Anlè do’w yo monté
Ek yo ka rakonté
Sa ki vré ou pa vré
Pas yo lé dékalé

Si ou kasé an zé
Yo ka ekzajéré

Pou alé kòlpòwté
Ki sé an bef ou tjwé

Douvan-yo, pa pété
Pas yo ka’y rapòté
Ba zorèy ka kouté
Ki sé chié ki ou chié

→   Lire Plus

I

— Par Daniel M. Berté —

I za ba-mwen défwa

  • kout-pié anlè bonda
  • kout-tjok anba lonba
  • kout-jounou asou ren
  • kout-tèt adan bouden

I za ba-mwen pawfwa

  • bòn imè ek bonnè
  • lespri-klè ek limiè
  • ladjèwté ek lajwa
  • lakonstans ek lafwa

I za an lo dot fwa

  • loché ek maté-mwen
  • lévé ek fésé-mwen
  • défonsé ek danmé-mwen
  • makaté ek matjilpaté-mwen

I za ba-mwen souvant fwa

  • lanmou ek lanmitjé
  • ti-chou ek bel pépé
  • kalen épi kado
  • karès épi belbo

→   Lire Plus

Mi lapli !

— Par Daniel M. Berté —

Mété lanmen ba nou, Lavièj Mari souplé
Zanj ka pann toupatou, ou sé di sièl krévé
Pas i brè trop madou, mi Bondié ka pisé
Chwaaaaa…. Mi lapli mi !!!

Sé pa fifin-lapli, ni an ti-larouzé,
Ke moun filozofi, ek ki anmen bladjé
ka di : « Sa pa lapli, pou mwen pé sa mouyé »
Wo’y-wo’y-wo’y !!!… Mi lapli mi !!!

Kité loraj dèyè, pran lavalas mové
Ek an boul kout zéklè, fè kout tonè pété
Tousa nou té ni yè, la jounen san rété
Manman-manman-manman !!!… Mi lapli mi !!!

Kon kann ka’y bétjé-a, dlo désann, dlo tonbé
Kon sa ka ékri-ya, dlo koulé, dlo monté
Moun poko té wouè sa, yo tout kriyé anmwé
Mésié-mésié-mésié !!!… Mi lapli mi !!!

Vijilans jòn lansé, Sentmari réboulé
Lavièsalé néyé, sirkilasion blotjé
Lapli-ya tonbé dri ! Plis fòs lé sinistré !
Chwaaaaa…. Mi lapli mi !!!

Daniel M. Berté 71115

→   Lire Plus

Pawol kont la kovid

— Par Daniel M. Berté —

An lavéyé Klédòw ki kovid kapoté, an kontè ka konté…

 

Yié krik ! Yié krak ! Yié mistikri ! Yié mistikra !

La kovid dòw ? NON la kovid dòw pa !

Si la kovid dòw pa, révéyé-vou pou pòté pwa

Pawol Nèg-soubarou-bwa-mitan-mwen

Péchè o kat van, bivèw de twa gòjé dlo béni…

Pawol-mwen ki ka fofilé kon ravet afolé ki wè poul pou di :

« Bonjou-bonswè san bo ni ba’y lanmen “

Yié krik ! Yié krak ! Yié mistikri ! Yié mistikra !

La kovid dòw ? NON la kovid dòw pa !

Si la kovid dòw pa, révéyé-vou pou ékouté ma pawol

Pawol-mwen sé pa an maskarad kannaval an défilé mawdi-gra

Pawmi lé Nèg-gwosiro, lé Maria’n lapo-fig, lé Mas anti-korona…

Pawol-mwen ki ka dansé kon moun dédjizé adan an toumbélé pou di :

« Bien mété lé mas a tou lé kou ! »

Yié krik ! Yié krak ! Yié mistikri ! Yié mistikra !

La kovid dòw ? NON la kovid dòw pa !

Si la kovid dòw pa, révéyé-vou ek bouché zié ek fèmen zorèy

Pou tann ek wè lakansiel pawol-mwen ka chivoché

Lé twa Lanmérik pou rivé an tjè la Pelé ki dévoré Senpiè…

Pawol-mwen ki ka brilé kon latjé pwèl moun ka tjenbé pou di :

« Tousé ek étèwnié adan koud !

→   Lire Plus

Kréyol djok, kréyol Jek

Pou la Jek (Jounen enternasional kréyol 28 oktob )

— Par Daniel M. Berté —

Lè Bondié té tifi kivédi tan pasé
Menm anman té ka di, mon fi si’w lé rivé
Fopa’w palé Kréyol, sèvi plito Fransé
Mé dan tout lakanpan’y, tout lakou, tout mawché
I té ka rété met, i té ka fofilé
Sé li ki té douvan, li té ka dirijé

A fout ! Kréyol pa té kòkòdò misié !
Kréyol rété djok, Kréyol pa ladjé !

Be-a-ba jou baré’y, yo mété’y a koté
An didan lékol-yo, yo défann-li palé
Men sé li ki té wa adan tout jé nou jwé
Woulé mab, jwé topi, soté kod, zwèl-séré
Péché kribich ek krab, trapé tout ti gibié
Planté létjèt an dlo, sé pa té an Fransé

A tonnen ! Kréyol pa té kaka-kok misié !
Kréyol rété djok, Kréyol rézisté !

Pou yo pa té toufé’y, i goumen piétapié
Manmay met grif-an-tè pou i té sa matjé
Yo ba’y an bel balan, pli douvan i vansé
Ek pititapiti adan liv i antré
Nan radio i palé ek lékol i alé
Jiskatan i pwenté a liniversité

A fout !

→   Lire Plus

Samièl pati…

— Par Daniel M. Berté —

Samièl pati…
Alé adan dènié péyi
Pas i défann le dwa di di
Sa ou lé di lè’w anvi di

Samièl pati…
Pou an zafè karikati
Ni an nonm ki pèdi tèt-li
O pwen ki i koupé tèt-li

Samièl pati…
Kondoléyans ba lé fanmi
Ba anségnan ek tout zanmi
Ki pou lanmou olié rayi

Samièl pati…
Pròf listwa ek jéwografi
Enstriksion sivik pou aji
Tousa ki ka ouvè lespri

Samièl pati…
I té ka aprann zélèv-li
Dé jénès ki sé lavini
Défann la libèté di di

→   Lire Plus

Sèpan épi Mangous

— Par Daniel M. Berté —
La léjand toujou di pli gran lelmi Sèpan
Sé Mangous ki rayi’y ek pa sa wouè’y an zié
Poutji dan lanati nou pa ka asisté
Konba ant lé dé bèt kon’y té ka fèt avan ?
« Tan fè tan, tan kité tan »

Sèpan té ka glisé an silans dan an tras
Lè’y bité britalman dan an détou-chimen
Anlè an yich Mangous ki té ka ramennen
An zé i té vòlè apré an vié lachas
« Jou malè pa ni pran gad »

Tiboug Mangous siwpri, ladjé zé ki kasé
I koumansé babié, ensilté bètlong-la
Minasé’y, anrajé, alé di papa’y sa
Ki té dan kawtié-a, an majò danjéré
« Ladévenn pa konnèt pokosion »

Pou pa trapé piès bab, mété lavi’y an jé
Sèpan pran Ti-Mangous ek kon an agoulou
Gadé’y an mitan zié, ek valé’y an sel kou
Ti-Mangous disparèt, i pa ka’y rapoté
« Yo pa ka bokanté pawol pou kou »

→   Lire Plus

Péyi mélé… Matnik mélé…

— Par Daniel M. Berté —
An karavel YO débatjé
Gran prédatè YO vin pozé
Mérendjen YO asasiné
Latè Péyi YO otjipé
Péyi violé… Matnik mélé…

Pou konmès-YO té pé vansé
Nèg Lafrik YO alé chayé
Ek laswè-Nèg sèvi fimié
An kann Péyi YO espwaté
Péyi pijé… Matnik mélé…

Siw Manman, lanmen jen lévé
Anlè Latè, lanmen YO lévé
Manman Latè YO agrésé
Latè Péyi YO klòwdékoné
Péyi kontaminé… Matnik mélé…

Lè yich lévé manifesté
Manmblo soubawou atatjé
Tanbou Péyi dérespèkté
Manmay Péyi krazé-gazé
Péyi dominé… Matnik mélé…

→   Lire Plus

Le Café littéraire – Poésie en voix avec le slameur et poète Fabrice Makandja Théodose

– Mercredi 16 septembre à 18h30 – Au Cloud Rooftop Bar – Fort-de-France

Le Café Littéraire continue son cycle Poésie en Voix, avec le slameur et poète Fabrice Makandja Théodose.

Nous échangerons sur son recueil paru récemment, Le Monologue du Gwo pwèl, et sur le slam, la poésie, la vie en somme ! 😎🎤

Lire aussi : Le monologue du Gwo Pwèl « Abò ti-bis jònn-lan »

Et après Fort-France, pour aller à la rencontre de son public dans le sud de l’île, le Café Littéraire part On Tour au Marin ! 

Pour ne rien rater, 2 dates disponibles : 

– Mercredi 16 septembre à 18h30 – Au Cloud Rooftop Bar – Fort-de-France

– Mercredi 23 septembre à 18h 30 – Au Blue working – Nouvelle marina du Marin

💛🖌️Concept du Café littéraire 🖌️💛

Chaque mois, évadez-vous entre littérature, rencontres et partages, perché sur le rooftop du Cloud. 

Un moment animé par Lola-Jeanne Cloquell, passionnée de littérature, autour d’un thème de prédilection. Partagez vos coups de cœurs, vos lectures, vos envies, et découvrez de nouveaux univers littéraires !

→   Lire Plus

Lévidans Gason

— Par Daniel M. Berté —

Avan laksion sé réflèksion
Sé pa toudi manjé pwason
I fo’w kapab fè an anmson
Pou pé sa péché an bel ton
Oben fo’w ni lajan gason

Si’w ni an lanvi koubouyon
Oben an bon blaf, sé silon
Ou ké toujou bizwen lonyon
Ek dot engrédjan pou sa bon
Mé siwtou fo’w ni bon pwason

Si’w lé fè griyad viann-kochon
Pou lé manjè di fout i bon
Fo fè an bon préparasion
Mé avan koumansé tjuison
Fo siwtou ou ni bon chabon

Adan koral dé konpagnon
Sé pa toudi chanté chanson
Ki’w sé ténor ou bariton
I fòk tout vwa a linison
Ek ki sa fèt dan an bon ton

→   Lire Plus

Autour de « Cantique du balbutiement » de Louis-Philippe Dalembert

— Entrevue avec l’auteur. Propos recueillis par Robert Berrouët-Oriol —

À l’occasion de la parution du livre de poésie « Cantique du balbutiement » (Éditions Bruno Doucey, Paris, 3 septembre 2020), Le National publie en exclusivité l’entrevue réalisée par Robert Berrouët-Oriol, collaborateur du journal, avec l’auteur Louis-Philippe Dalembert. Poète, romancier, nouvelliste et essayiste, Louis-Philippe Dalembert est l’artisan d’une œuvre littéraire riche et variée. Il a entre autres publié les romans « L’autre face de la mer », Paris, Stock, 1998 ; réédition, Paris, Le Serpent à Plumes, coll. « Motifs » ; réédition, Port-au-Prince, Éditions des Presses nationales, 2007 ; réédition, Alger, Apic, 2009 ; réédition, Port-au-Prince, C3 Éditions, 2014 ; « Les dieux voyagent la nuit », Paris/Monaco, éditions du Rocher, 2006 ; réédition, Port-au-Prince, C3 Éditions, 2014 ; « Mur Méditerranée », Paris, Sabine Wespieser éditeur, 2019 ; « Epi oun jou konsa tèt Pastè Bab pati », Port-au-Prince, Éditions des Presses nationales, 2007. La poésie de Louis-Philippe Dalembert comprend notamment « Ces îles de plein sel et autres poèmes », Paris, Silex/Nouvelles du Sud, 2000 ; « Poème pour accompagner l’absence », Paris, Agotem, no 2, Obsidiane, 2005 ; réédition, Mémoire d’encrier, Montréal, 2005 ; « En marche sur la terre », Paris, Éditions Bruno Doucey, 2017.

→   Lire Plus

Brè-manjé an dlo

— Par Daniel M. Berté —

Lé komin-frè Matnik té fè bel projé
Pou vakans 2020 yo fè an gran sanblé
Yo chak té pou pòté brè épi manjé
Kalké anlè non-yo, ki té pou ka rimé

Gwanriviè sété ji prin-sitè
Makouba dé fétou chokola
Baspwent ven boutèy labsent
Loren té pou mennen bouden

Marigo sété brèt mango
Sentmawi an zafè titiri
Trinité té pou pòté donbwé
Wobè mennen bel penrobè

Franswa kannari yanm-sasa
Voclen an migan friyapen
Sentann senk bidon ji kann
Maren sé frikasé lapen

Lavièpilòt pwason an papiyòt
Sentlis li, sé djol-poliyis
Dianman ka’y mennen toloman
Ansdawlé an bèl blaf milé

→   Lire Plus

Lidé

— Par Daniel M. Berté —

Ki lidé ka pousé’w matjé anlè lidé ?
An lidé ki maré an latjé sèwvolan
Ki mawòt ek foukan an gran siel lalzémè ?

An lidé sé bagay ki moun pé pa touché
Sé pa bagay réyel poutan i bien vivan
Pis si’w pa ni lidé, ou pa ka ekzisté

Sé bagay ou pé pa maré épi an chenn
Oben mété lajòl an didan an ti-brèt
I toujou an savann ka kouri kon gran van

Lidé sé libèté ki ka fè’w fè sa’w lé
Ek délè san ou lé, san ki ou désidé
Pé fè’w fè sa’w pa lé

Sé lidé ki ka fè
Si’y ni nmoun ka vansé
Ou pétèt ritjilé asou chimen lavi

An gran lidé tou nef
Pou sa rifè limond
Yo ka kriyé délè litopi-libèté

An bel lidé ka né
An mitan an lannuit
Pou sa simen lanmou lè landimen-maten

→   Lire Plus

Tanbou !

— Par Daniel M. Berté —

An tron vid, lapo-bèt, kòd épi savwaw : Tanbou !
Janbé kalifouchon, dé lanmen ek talon : Tanbou !
Tibwa anlè dèyè, vwa-dèyè sipòtè, bat ! : Tanbou !

Woulman an kominikasion : Tanbou !
Batman an konminion : Tanbou !
Wouklman an vibrasion : Tanbou !

Ka fè’w wè épi lanmen’w ek pyé’w : Tanbou !
Ka fè’w wè épi zorèy-ou : Tanbou !
Ka fè’w wè épi lespri’w : Tanbou !

Matjè listwa péyi-nou: Tanbou !
Zouti Romen an kolè: Tanbou !
Enstriman linyon nèg-mawon : Tanbou !

Signalè adan révolt kakolè : Tanbou !
Ritmè adan manif djoubakè : Tanbou !
Ouvrè adan lawon bèlè: Tanbou !

→   Lire Plus

Tousa pa sa

— Par Daniel M. Berté —

Laviya sé an konba
Etiw ka trapé bon traka
Ki pé météw an délala
Epi fèw tonbé djòlanba
Mé tousa pa sa… Zandoli ti-fidji ki di sa !

Laviya sé an lafwa
Ka fèw lévé tout model kwa
Ek édéw travèsé gran-bwa
Ek trapé tousa ou ni dwa
Mé tousa pa sa… Kapolad lapo lad ki di sa !

Laviya sé an lajwa
Ka fèw rigolé kia-kia-kia
Ka touché dépi gro bouwjwa
Jisko pli mègzo ti-tjatja
Mé tousa pa sa… Gògò pa lot-bò ki di sa !

Laviya sé an déba
Konba-djòl pou mété lwa
Pou sa fè maché nèg-léta
Ek fè-yo vansé san kontra
Mé tousa pa sa… Mabouya mandja ki di sa !

→   Lire Plus

Konparézon

— Par Daniel M. Berté —

Madam Desekede
Misié Bedebede
Sé menm bet, menm pwèl
Sé chef konparézon

Ganmé kon an chik-chen
an talon an malprop
I ka pasé, I fiè
I pa ka pran wotè’w

I plis ki zandoli
Ki pa lé pran glisad
anlè an fèy-kokko
A la kalibannjo

I pa ka di bonjou
Moun i jwenn an lari
Pou li sé ti tjatja
Jan de peu denpòwtans

I konsi Jésikri
Ka maché anlè dlo
Ka maché rototo
Pavané an lari

→   Lire Plus

Entròspèksion-rézolision

— Par Daniel M. Berté —

Souvantman, a labrin-di-swè
Kan lapot-zié siel ka fèmen
Man ka désann an lespri-mwen
Pou vwayajé dan an fè-nwè

Man ka rantré an réfleksion
Anlè sa’m fè an lajounen
Gadé kisa man fè di bien
Ek osi lé movèz aksion

Sé lè man ka alé o fon
An zantray-boyo lakonsians
Ek sé lè ba kò-mwen an chans
Di rimété’y o fil-a-plon

Pa alé kwè sé jé fasil
Di mété kò’w an fas-a-fas
Siwtou lè’w fè an mové kras
Ka fè’w pran létjèt an katjil

Si’w fè an moun an méchansté
Menm si sa pa té volontè
Fo sav ki moun tala soufè
Sa nòwmal ki ou réparé

→   Lire Plus

La poétesse haïtienne Farah-Martine Lhérisson, son mari et leur fils, assassinés à leur domicile en Haïti

La poétesse Farah-Martine Lherisson, son mari l’ingénieur Lamothe Lavoisier, et leur fils ont été assassinés en Haïti lundi 15 juin 2020. Elle était l’une des voix majeures de la poésie haïtienne contemporaine avec son recueil Itinéraire Zéro écrit après le séisme du 12 janvier 2010 en Haïti.

— Par Brigitte Brault —

L’une des étoiles de la poésie haïtienne s’est éteinte à Peguy-Ville, dans la commune de Pétion-Ville (Haïti) dans la nuit du lundi 15 juin 2020. Des hommes armés ont assassiné par balles dans leur résidence, Farah-Martine Lherisson (49 ans), son compagnon, l’ingénieur Lamothe Lavoisier (56 ans) et leur fils.

Le gardien de la résidence a été grièvement blessé par des individus non identifiés à ce jour.

Aujourd’hui, la communauté littéraire haïtienne et toutes celles et ceux de par le monde qui aiment la poésie haïtienne sont choqués par ce triple assassinat. 

La poétesse et professeure de littérature Farah-Martine Lherisson, auteure d »Itinéraire zéro » était aussi directrice d’école.

Une voix majeure de la poésie contemporaine haïtienne

Son unique recueil de poèmes, « Itinéraire zéro » publié en aux éditions Mémoire est rempli d’images fortes suite au séisme du 12 janvier 2010.

→   Lire Plus

Misié Zobel

(Omaj ba Joseph Zobel ki pati an Galilé an 17 Juin)

— Par Daniel M. Berté —

Zobel bèbel rilasionel
Zobel zouti ki fè nou gadé laliwondaj-nou ek rann-nou fiè
Zouti-matjè Le soleil m’a dit

Zobel bèbel natirel
Zobel zobwa ka fè vansé pou trapè libèté an djoubak tè
Zobwa-matjè Diab’-la

Zobel bèbel siel
Zobel zwazo ka volé wo an powézi ka chawmé jik solèy
Zwazo-matjè La fête à Paris

Zobel bèbel émosionel
Zobel zalimet ki ba limiè pou gadé nou-menm
Zalimet-matjè Les jours immobiles

Zobel bèbel patèwnel
Zobel zespwa pou divès jénérasion dépi Jozé jiska Man Tin
Zespwa-matjè La Rue Case-Nègres

Zobel bèbel pasionel
Zobel zélatè di mès manmay Matinik
Zélatè-matjè D’amour et de silence

→   Lire Plus

Lafanmi Mal

— Par Daniel M. Berté —

Lé Mal, fanmi kouchal
Ki sanfoutépamal
Sa toutafè nòwmal
Yo la pou fè moun mal

Malpié ka fè pléré
Paske i ka lansé
Dot lè ka fè tranblé
Oben ka fè brété

Malren ka pété ren
Ka fè’w santi lafen
Ek pèdi lé mwayen
Ek anpéché’w brennen

Maltjè ka fou’w atè
Dan an kannal doulè
Ki ka fouté’w an nwè
Ek trennen an malè

Maltèt ka pété tèt
Ki pa ka fè lafèt
Ka ran fou ek entjèt
Epi trapé falfrèt

→   Lire Plus

Stati ek moniman an mémwa lesklavaj

— Par Daniel M. Berté —

An estati brizé, an istati krazé
An lo moun ka palé, an lo moun ka babié
Kelkiswa sa’w pansé, kelkanswa sa’w swété
Sa ki fèt za bien fèt, Listwa pa ka tjilé

Anlè venndé koté ki dan lespas piblik
Pou lépok ladjoukann matjé an mémwa moun
Dé sété pou Schoelcher an abolisionis
Ven pou lé Neg Matnik ek konba yo mennen

An awtis ki fransé Marquet comte de Vasselot
An lot matinitjèz sé man Julien Long-Fu
Ni travay-yo krazé, ni travay-yo brizé
Sa tris pou tou lé dé mé Listwa ka vansé

→   Lire Plus

L’osselet sous le marteau

(C’est à force d’écœurement)

— Par Yves Untel Pastel —

Et ce racisme meurtrier
Qui chaque jour
Alourdit l’hécatombe

Dragon hideux
Gîtant dans les bas-fonds
D’une conscience blanche
Prise d’une démoniaque folie destructrice
Éprise d’elle-même et d’elle seule
Incapable d’aimer
Cette autre part d’humanité
Qu’elle croit ne pas être elle

Et ce silence de morgue,
Toujours ce silence effrayant
Cette solidarité d’une engeance mutique
De ceux qui soi-disant désauvagisent la sauvagerie
Et qui pourtant trônent au pinacle de la barbarie
De ceux qui brandissent
Les bibles et les codes de belles morales
Et les cyniques bréviaires de civilité

→   Lire Plus

An zafè krab

— Par Daniel M. Berté —

An tan tala, an kalté bidim papa-maladi té ka fè siwawa kay lé krab ek té ka fann tjou-yo red mawto. Lé krabiolojis té dékouvè apré, ki sé an viris, yo kriyé Divok 91 ki té lakoz tousa.

Gouvèlman krab fè an gran sanblé an palé la Krabélizé ek chak krabminis palé :

Zagaya déklaré ki dé mal krab pa ka viv adan an menm trou

Sirik jòn afirmé ki tout krab konnèt tou yo

Touloulou rouj asiré ki zo sirik pa ka fè soup

Koutja di ki tout krab ka mò an marinad

Sémafot prétann ki sé bon tjè krab ki ba’y do an fè

Krab-mal-zorèy asiré ki fo toujou ou ba krab bien manjé pou ou manjé’y apré

Krab-blan konstaté ki maya té ba kayali mal-vant, magré sa kayali ka manjé’y kantmenm

Maya prédié : « O nom dé krab-farsi, dé zékal-krab, é dé matoutou-krab, Amenn ! »

Papa-krab lévé faché : « Bann malkrab-kouyon, sa bout ! arété vo krabionri ! Si nou lé estentjé Divok 91, fo nou arété fè krabionad, (kriyonnad krab), sinon nou tjoutjout ! Sé kaka krab ki an tèt-zot alòw?!

→   Lire Plus

Konmen ?

— Par Daniel M. Berté —

Konmen? Men konmen sa ka fè?!
Di mwen konmen!!!

Konmen frèt YO lévé anlè’w,
Pliché lapo do’w ek manjé lachè’w?

Konmen chenn YO maré an pié’w
Pou té sa anpéché’w foukan?

Konmen fè YO brilé an do’w
Pou té matjié’w kon an zannimo?

Konmen chien YO ladjé an tjou’w
Pou sa ritouvé’w lè’w té ka chapé?

Konmen zorèy, bra épi jaré,
YO koupé pas zot té mawon?

Konmen mépri YO vréyé ba zot
Wou épi manman’w, papa’w, frè’w èk sè’w?

Konmen lajan YO fè épi zot?
Yo té ka vann zot, trété zot kon bèf!

Konmen doulè é konmen laswè
Ki sèvi fimié adan piès kann-YO?

→   Lire Plus